Ieškantiems savo tapatybės po skyrybų

Kaip ‘surinkti save‘ iš naujo po skyrybų?

Mano istorija.

Kas yra skyrybos?: Tai trauminė patirtis (trauma prilyginama artimojo mirčiai). Krizė

Didelis pokytis gyvenime, kuris keičia visa kas tau įprasta ir suprantama – tavo rutiną, įpročius, kasdienybę kuris siejasi su saugumu, aiškumu, stabilumu. To saugaus aiškumo staiga nebelieka. Skyrybos tai netektis to kas buvo savaime suprantama. Skyrybų metu patiriami emociniai išgyvenimai (pagal psichologų atliktus tyrimus) prilyginami išgyvenamam gedului.

Įdomi mintis: ,,Kiekviena mirtis tuo pat metu yra ir metomorfozė. (J.B.Peterson)

Pamenu save sėdinčią rūsyje ant sopkutės prie mažučio žemo (kaip ir tos patalpos lubos) stalelio ir laptop‘e į paiešką vedančią – kaip išgyventi skyrybas? , tada taisau – ką daryti kad išgyventi skyrybas būtų lengviau?, tada – kaip susitaikyti su skyrybom ir pan. .... kas vyksta su tavimi kai išgyveni skyrybas? Kiek tai trunka? ...

Aš norėjau žinoti kada tai baigsis? Norėjau žinoti ar tai kas su manimi vyksta yra normalu? Mano emocinė būklė buvo tokia kad savęs nepažinojau tokios iki tol. Tos emocijų supynės mane pačią gasdino. Man tereikėjo sužinoti ar tai kas vyksta normalu ir kada tai baigsis ir ką galiu su tuo daryti.

Mano būstas atspindėjo mano tuometinę būseną: rūsys, tamsūs kambariai, žemos prie žemės spaudžiančios lubos, mažyčiai langai praleidžiantys vos vos saulės ir šviesos į mano aplinką... buvau prispausta prie žemės ir su mažai saulės(vilties). Net baldai ir tie buvo žemi – prie žemės, miegojau ant čiužinio.... – ką dariau?

Kaip pasirinkau pakilti nuo žemės ir išeiti iš to nykaus rūsio į šviesą ir nusipirkau pagaliau lovą su geru čiužiniu? Nagi nagi...

Pradėkime nuo to kad skyrybos tai pasekmė. Pasekmė ko?....to kad gyvenai ne taip.

Suvokti kad gyveni ne taip sunku.

Ir priimti sprendimą ir atsakomybę išeiti ir bandyti gyventi TAIP yra sunku.

Išėjus yra sunku.

Ir galiausiai kai tau pasako kad bus skyrybos yra sunku. Nes tai informacija kuri tik patvirtina tai kad – tu TIKRAI gyvenai ne taip.

Kai pajutai kad gyveni ne taip tai yra KRIZĖS pradžia kuri vyskta – pareiškimas kad pradėtas skyrybų procesas - tai kricės epicentras.

Pamenu kai pasiekiau epicentrą tiesiog kritau ant žemės ir nuo dūšios gerai išsiblioviau ...taip BLIOVIAU, leidau sau raudoti balsu (mintyse prasukau prisiminimus kurie buvo svarbūs, momentus kurie gražūs – visa visa ko netekau...)

juk kai gedėdavo prie mirusio artimojo žmones raudodavo ir taip išliedavo balsu skausmą esantį viduje... aš jaučiau tą skausmą visu kūnu, fiziškai skaudėjo krūtinę širdį, tad leidau sau raudoti – apraudojau tai kas mirė – mirė mano ilgamečiai santykiai su žmogumi – jo neliko - to buvusio santykio MŪSŲ NEBĖRA -liko AŠ ie JIS., Kai jis apsisprendė su žodžiais : tvarkau skyrybų dokumentus – mūsų sutartis kurią sudarėme prieš visuomenę ir pasaulį bus nutraukta – tai simbolinis ritualas kuris mus rišo ir jį atšaukus nebelieka prasmės, nebelieka kas mus berištų – ta sutatis pareiškimas pasauliui kuris rišo mus nutraukiama. Supaprastinta tvarka pagal kurią mes žmones sutartinai gyvename.

I. Aš iš tiesų išgedėjau. Leidau sau apraudoti tai kas mirė. Tai kas man buvo brangu, svarbu. Aš įsisąmoninau sau kad skyrybų procesas yra pabaiga. Ir tai pradėjau paleisti.

Ką dariau toliau? Ogi ėjau per visus gedėjimo etapus – emocinės sūpuoklės. nuo prisigėrimo su drauge ir KALBĖJIMO KALBĖJIMO apie vyrus, santykius ir pan. iki ašarų drauge:

II. Apsupti save palaikančiais žmonėmis: palaikymo ratas. Kalbėjimas yra terapija. Lieti jausmus. Moterys taip valosi. Palaikantis gyvūnas. Tai irgi artimas kontaktas – jam gali kalbėti.

Emocijos mano būdavo nuo energijos pliūpsnio darbe ir „keistos meilės“ viskam gyvenime iki grįžus po darbo dienos gulėjimo ant gridų ir žiūrėjimo į vieną tašką ir... kokia prasmė stotis ir eiti? Taip valandą guli ir negali pakilti. Vadinu tai procesu, gedulas ir neturi būti lengva.

III. Priimk kad skyrybos tai gedulas, o gedulas nėra lengva. Ką gali daryti –tai išbūti. Išbūti gali. Ieškok būdų kurie tau padės tai išbūti. Įrankiai.

kas man padėjo per tas emocines sūpuokles, kurios tęsėsi kurį laiką (ypač kol buvo tvarkomas skyrybų procesas, vėliau pasirašyti dokumentai ir dar kuris laikas po to) emocinės sūpuolės (aš jas sau taip pavadinau):

man padėjo mano tam tikra rutina:

Ø Man padėjo darbas – mano stabilumo garantas finansinio ir mano žmonių su kuriais matausi kasdien ir su kuriais gera būti, ten jaučiausi labai gera, šauni ir KAD TEN TAI SUGEBU TAVRKYTIS. Jei ne asmeniniame gyvenime tai bent darbe esu „kieta“. Iš tiesų dirbau tiek daug, kad turėčiau kuo mažiau laiko galvoti ar gyventi asmeninį gyvenimą. Tai man labai padėjo pačioje pradžioje kada net pagalvoti apie „santykius su kuo nors“ mažiausiai buvo noro – gedulo pirmas etapas. Dar esi emociškai santykyje su rutualine prasme tau mirusiu žmogumi.

Ø Kas dar tapo mano rutina? Vakarai: vakarai iš karto pareiškiu...yra PATYS sunkiausi.... lieki vienas su savimi. Akistatoje su savo mintimis, prisiminimais, vidiniu kritiku ....kad ir kaip stengtumeisi dirbti daug viršvaladžių kažkada turi grįžti į namus ir susitikti su PAČIA SAVIMI . taigi, kuo greičiau išmoksi su ja sutarti tuo bus lengviau... susidraugauti su savimi ir iškoti dealinti su savo vidiniu kritiku nėra lengva. Bet kaip jau supratome GEDULAS IR NĖRA FUN PARKAS. Kaip pamilau vakarus? Tiesiog, leidau sau pamilti tai kas EUREKA man visad patiko veikti tik BUVAU TAI PAMIRŠUSI..... ar net nežinojau kad mėgstu...ar neleidau sau mėgautis, ar neturėjau galimybės tai suvokti? Aš pirmą kartą buvau su savimi ir susipažinau su savimi iš naujo:

Pamėgau maisto gaminimą, muzika – mano gyvenimo meilė. Judesys – šokti, trypti tiesiog sau. Judesys ir dar kartą judesys – fizinė iškrova – psichologiškai fizinė veikla padeda nes gamint pradeda dopaminą smaganys – pvz.: man sportas vakare prieš miegą, padėdavo lengviau užmigti. Vakare prieš miegą pasivaikščioti gamtoje jei nėra jėgų sportui.

Atradau tokias kelias praktikas sau –maisto gaminimas, sportas, pasivaikščiojimas gamtoje, rašymas sau.

Deja skaityti nebegalėjau (tai truko apie pora metų) kas buvo mano dalykas, užuovėja nuo pasaulio negandų, kiek save pamenu, dėl lėtinės įtampos ir nerimo negalėjau susikaupti (pastraipos persakityti negalėjau... tiesiog likdavau tame pačiame puslapyje ir skaitydavau vis per naują ta patį nes neprisiminiau ką perskaičiau...taip vėl ir vėl...). Po skyrybų, trečiais metais pirmą kartą paėmus knygą pajutau kad protas pagaliau nurimęs skaitymui. (Kai grąžinau po skyrybų finansinę skolą ir tai buvo paskutinis rišantis elementas toje istorijoje. Galimai psichologiškai pajutau kad – pabaiga – nieko nebeskolinga tam žmogui.).

§ Veliau labai įvaldžiau pasivaikščiojimą gamtoje, kaip didelią naudą, nes emiau tai daryti labai įsisąmonindama buvimą miško aplinkoje – stebėdama aplinką, kvapus, kūną kaip jis jaučia aplinką – nežinodama to užsiėmiau mindfullness apie kurį tik vėliau sužinojau kad toks yra – buvimas ten kur esu vis savo esybe man padėdavo pajusti tikrą pasitekinimą – pasitenkinimą tiesiog tuo kad esu, tuo kuo esu ir buvimu šioje žemėje be jokių išlygų. Taip pamilau savo gyvenimą...bevaikščiodama tuo paprastu miško taku. Aš ten ir kalbėdavau, taip kalbėdavau su savimi, pasitardavau su savimi...girdėjo mane tik miškas. Po kiek laiko vis grįždavau ten(jau kai gyvenau toliau, periskrausčiau) ... jaučiau sentimentą tai vietai kuri mane gydė. Joje vis dar jaučiausi labai saugi.

Tie pasivaikščiojimai irgi buvo mano rutinos dalimi. Kartais išbėgdavau pabėgioti. Bet to nepamėgau, tad dažniausiai tiesiog ėjau. 😊

Rutina. Darbas – saugumas. Žmones - palaikantis aplinka. Veiklos – fizinei sveikatai ir psichologiniam atsaprumui.

Rūpestis sau – leisti tai kas tave džiugina – tai būtina rutinos dalis, tačiau šis elementas atsirado vėliau, kai perčjau iš atsitatymo po skyrybų/krizės etapo į – tapatybės atkūrimo po skyrybų etapą !!!.... valio valio eureka aleliuja!!!!!!! 😊

Pagaliau !

Bet nejau manėte kad tai bus taip lengva? .. caha cha. Jei tai būtų taip lengva. Tai visos be tabletyčių švytinčios vaikščiotų iš po skyrybų... nes ko parintis kai nėra TO kuris knisa protą... :D ... bet. Tai nėra lengva.

Klaidos.:

Ir nemažai moterų pastringa dar pirmame kriziniame etape, taip ir nepakyla nuo tų grindų (kartais, ilgus metus... )taip ir lieka neišgedėję, neapraudoję to kas brangu (nes net pripažįsta kadžmogus buvo vertas,brangus)... ar neatranda to tinkamo recepto (rutinos) gyjimo periodui, arba neturi palaikančių žmonių su kuriais lengviau liūdėti ir IŠSIKALBĖTI! ... arba tiesiog nežino kaip.

Jei veiki teisingai. Kitas etapas gali būti labai, netgi labai fainas!

Pamenu, darbas – super viskas faina. Dar ir papildomai dirbu, nes faina, nes galiu , nes sugebu varnelė chek.

Žmones – super – susikūriau artimą žmonių ratą, kuriais pasitikiu, kurie man tuo metu vertingi ir darbe ir už darbo ribų. Atsiranda nauji – vieni lieka, kiti ne. – yra su kuo pasikalbėti, pasiguosti, pasijuokti ar tiesiog negalvoti. Check.

Buvimas su savimi / atjauta sau/ linksma su savimi – veiklos, rutina kad rūpinuosi savimi yra – sportas, buvimas gamtoje, maisto gaminimas, miegas, poilsis nieko neveikiant – visa tai yra rutinos dalis.

Laikas kitam etapui.

Kada supratau kad esu pasirengusi kitam etapui? Esu pasiruošusi kurti save iš naujo – kaip vėliau įvardinau – naujas gyvenimas (nes gyvenimą su buvusiu vyru įvardindavau - praeitame gyvenime): supratau kai man buvo pateiktas pasiūlymas grįti atgal ir gyventi kaip buvę (įprasta buvo) ir aš to pasiūlymo (parą pagalvojau) atsisakiau. Man tai atrodė - buvęs gyvenimas. Gręžiotis nenorėjau. Jau buvo išgedėta.

Po to, pamenu, atėjo etapas kada transformavosi į : man tame rūsyje tiesog per ankšta! Jis mane slegia! ... mano mintys nebetelpa! – aš norėjau kelti sparnus. Pagaliau aš norėjau daugiau – daugiau šviesos, lango į pasaulį – norėjau SAU GERIAU! Ir žinote? Gyvenime taip ir būna...

Gimė mano katei vaikiukai. Aš per savo ašaras net nežinojau kad ji laukiasi :D... aš tapau močiute... – darbe ryte išsišiepus visiem pareiškiau kad AŠ MOČIUTĖ TRIJŲ ANŪKŲ – vaikščiojau iškėlus galvą.

O man gimė idėja ieškoti naujo būsto – prioritetas kur šviesu ! su bendradarbe susiradome vietą kur šviesu, yra vidinis kiemas ir netgi DIDELĖ VONIA – mačiau ten save po darbo mirkstančią.... :D

Persikėlėm ten kitą mėnesį.

Rūpestis sau – leisti tai kas tave džiugina

moterys, ieškančios tapatybės po skyrybų

kai moteris pradeda ieškoti savęs po skyrybų – ji pradeda rūpintis savimi. Leidžia sau galvoti ir veikti tai kas ją džiugina.

Manau tas etapas mano gyvenime prasidėjo, kai galutinai sau įsivadinau kad tai kas dabar prasideda yra mano naujas gyvenimas – su juo nauja mano tapatybė – ir tai prasidėjo kai išlindau iš rūsio ir išėjau į šviesą – butą su didžiuliu vitrininiu langu į ežerą (ir milžinišku džiakuzi vonioje :D)

Aš pradėjau statyti save – nuo pamatų. Pirma : Nusipirkau lovą, čiužinį – kad geriau miegočiau, pradėjau vėl mokintis (rupinausi savo vidumi) man patinka naujos žinios, dirbau papildomai naujus darbus (nes man patinka išmokti nauja), papildomi pinigai leido man pakeliauti – tai nauji įspūdžiai (nes keliavau viena, su savimi), rūpinaus ir savo kūnu ir siela. Susitikdavau su naujais žmonėmis – ko ansčiau nedariau – išbandžiau naujus dalykus ir taip geriau pažinau save – kas man patinka, o ko nenoriu savo gyvenime – išmokau brėžti ribas.

AŠ UŽAUGINAU SAVE IŠ NAUJO.

Ta kelionė statant tapatybę truko apie dvejus metus: naujos pažintys, pakilimai ir nuopoliai – tai augimo proceso dedamosios – bet aš turėjau savo receptą.

Kas mano pagrindiniai ingredientai:

1) Susitvarkiau savo fizinę aplinką: gyvenau vietoje kur man gera – šviesu, vaizdas pro langą džiugina, kiemas kur galiu sutikti rytą sėdėdama vienu chalatu su kavos puodeliu rankose žvelgdama į garuojantį ežerą ir mintydama – koks gražus gyvenimas yra ...aš paliminta šioje žemėje! Radau tokią fizinę vietą kur man gera – aš sau dovanojau galimybę gyventi ten kur mano kūnui ir sielai gera, patogu. Apsistačiau namus tvarkingai ir patogiai – ten buvo viskas ko mums su kambarioje reikia – abi turėjome savo erdvę, bendrą erdvę.

2) Balansas tarp reikia ir noriu. Darbas ir žaidimas. – statant savo tapatybę supratau kad mano „man patinka dirbti“ – tėra klaidingas įsitikinimas ar netgi veikiau pabėgimas nuo savęs. Teko iš naujo išmokti pamilti žaidimą. Nes be žaidimo mes tampame tik darbo įrankiais – bedvasiais, neįdomiais, be istorijų. Žaidimas veikti kažką tiesiog nes faina. – atradau hobius, veiklas, žmones, keliones.

3) Išmokti naujų dalykų – ir taip išeiti iš komforto zonos. Kai pajutau kad man patogu – išėjau iš komforto zonos – išėjau iš darbo. Tada vėl išėjau. ...ir vėl - dirbau tai ko nemoku, išmokau. Tada vėl stačiau save vis į naują nepatogią situaciją. Taip vis labiau jaučiausi užtikrinta savimi. Psichologinio atsaprumo didinimas.

4) Jei nori save naujai surinkti turi pasitelkti ir naujų detalių, o kai kurias senas išmesti. Tad tam prireiks naujų žinių, naujos informacijos, šaltinių, žmonių ar literatūros – turi atsinaujinti visomis prasmėmis – išbandyti kuo daugiau skirtingų būdų ir šaltinių – taip atsirinkti kas tau tinka, patinka, o kas neveikia. Taip pat didelis darbas atsirinkti, kurios programos tau nebeveikia, kurie žmonės galimai nebetinkami kaip bendrakeliaiviai, kurie keliai tau nebetinkami važiuoti, o kažko iš savo bagažo derėtų atsikratyti ne tai tik balastas ir tave stabdo nuo pokyčių. Tavo tapatybės kūrimas tai tavo kaip asmenybės transformacija –tavo tapatybė taps vertingesne versija nei prieš tai buvusi jei praturtinsi save kažkuo nauja, o taip pat jei atsikratysi senų nebeveikiančių programų.

5) Naujos pažintys. Naujos pažintys – tai nebūtinai nauji romantiniai santykiai. Tačiau naujos pažintys, mokymasis kurti santykį, draugystę tai yra dalis to ką vėliau darome talentingai arba negabiai. Tame tarpe kurdami romantinį ryšį.

Tad prieš apsispręsdama kurti naujus santykius aš norėjau sužinoti daugiau: a) apie santykį su savimi; b) apie santykį su kitais; c) pie mane santykyje su kitais.

aš mokiausi. Mokiausi teisingos komunikacijos, ryšio kūrimo, ribų brėžimo, išankstinių lūkesčių neturėjo, žmogaus paleidimo, dėkingumo ir t.t. Visa tai išmokstama/patiriama tiesiog kuriant santykius su aplinka, bendraujant su draugais, kolegomis, pažįstamais – vienintelė būtina sąlyga būti sąmoningu tam kad išmoktum – būti savistaboje.

Man visos pažintys kurias po skyrybų turėjau davė naujas pamokas, naujus įgūdžius ir žinias už ką esu labai dėkinga – tie zmones buvo mano pamokos, nes tuo metu aš mokiausi – aš kūriau save iš naujo. Būti savistaboje – tai apgalvoti kaip tu jautiesi vienoje ar kitoje situacijoje, kodėl taip jautiesi, kodėl vienoks ar kitoks elgesys tavyje iššaukė vienokią ar kitokią reakciją – apie ką tai? - tai padeda save geriau pažinti ir pažinti save per bendravimą su kitais, apie tavo ribas, apie teisingą komunikaciją ir pan. Savianalizė.

Laikui bėgant – atsiranda nauji teisingi įpročiai. Atsiranda ir nauja tapatybė.

Kai pastatai naujus pamatus – sukuri naują savo tapatybę po skyrybų, pajunti vidinį gilų troškimą visu tuo geru savo jausmu, gyvenimo pojūčiu su kuo nors pasidalinti ... ne TAU kažko trūksta, tačiau TU PILNAS tiek daug kad nori pasidalinti SU KITU džiaugsmais ir vargais. Tavo pilnatvė nebetelpa tik tavyje. Tai laikas santykiams. Nes: tavo asmenybė sveika: a) neturi nepamatuotų išankstinių lūkesčių kitam (jis turi man duoti – ne, tai gali būti tik kavos puodelis už kurį tu pati ir susimokėsi), b)nebijai būti atsumtas, c) sugebi brėžti ribas (tavimi nebus pasinaudota, nes moki pasakyti NE), d) negyveni praeitimi, gyveni dabar ir esi pasiruošęs kurti ateitį (nebekalbi apie ex, kalbi apie savjones) – tai požįmiai, kad atsiranda laikas naujiems (romantiniams) santykiams.

Ant sena – nauja jei ir pastatysi... dvoks senu kiaušiniu iš po seno pamato. :D.

Šiai dienai esu vedusi, šeimoje dukrytė ir ryžas katinas :D gyvenu šalyje kur troškau būti ir statau vietą kurioje kasdiena noriu pabusti – su pušų kvapais ir ryto rūku virš laukų.... statau gyvenimą kartu su žmonėmis kuris jaučiu turi prasmę ir viltį...viltį kad kiekvienas rytojus pasitinka geresnis.

Pirma – tapatybės naujos paieškos prasideda tada kai krizė (skyrybos) yra įveikta.

Darbo metodas su žmogumi yra parenkamas priklausomai nuo to : kiek laiko yra praėję po skyrybų ir kuriame krizės etape yra žmogus. T.y. nuo kur mes pradedame dirbti. 😊

Chaoso priešnuodis (J..B.Peterson)

1. Rutina (tvarka) -tavrka mums leidžia galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Viskas veikia ir mes esame tvirti, ramūs ir išmintingi.

2. Tobulėjimas/Prasmė – norint augti ir tobulėti reikalingas chaosas, kuris atneša nežabotą laisvę, pažinimą ir su tuo prasmę. Be iššukių ir pavojų kaip pasiekti maksimalias savo galimybes?

3. Kas Jūs esate? – dirbti su vidiniu kritiku ranka rankon tikslo link.

© 2025. All rights reserved.

Sakalės koučingas, Kaunas

silvija.sakale@gmail.com, +37063340594